Rytas. Puodelis kavos. Galbūt su pienu. Galbūt su daug cukraus. Palaima dėl ką tik paskubomis atlikto kasdieninio ritualo. Amen. Ir amžinasis klausimas – gerti ar negerti? Viena vertus, kava dažnai pavadinama legaliu narkotiku, kuris anei per kurią vietą negali būti naudingas, kita vertus, vis daugiau mokslininkų tvirtina, kad kava, vartojama su saiku ir kai ją vartoja sveikas žmogus, netgi padeda išvengti tam tikrų ligų! Tai kurgi tiesa? 

Taigi lįskime į triušio olą ir detaliau panagrinėkime, kaip mus veikia toji kava.

Trumpai apie kavos etimologiją. Kofeinas ilgą laiką nesėkmingai buvo vartojamas kaip vaistas bandant atgaivinti nusilpusius ligonius. Ir tik tryliktame amžiuje arabų vienuolis padarė revoliucinį atradimą – pakepino kavos pupeles ir iš jų padarė gėrimą, kuris besimeldžiantiesiems padėdavo neužmigti ilgų naktinių maldų metu. Greitai ši žinia pasklido po daugelį kitų vienuolynų, o vėliau – ir už vienuolynų ribų.

Kai septynioliktame amžiuje kava buvo atgabenta į Europą, žmonės buvo pasibjaurėję jos skoniu ir kvapu. Tačiau ilgainiui, patyrę stimuliuojantį kavos poveikį, jie priprato prie nemalonaus jos skonio, kaip kad priprantama prie nikotino, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad viduramžiais katalikų bažnyčia buvo uždraudusi vartoti kavą, bet kadangi vienam popiežiui kava baisiausiai patiko, jis išleido įsaką, kuris leido kavai „pakelta galva“ sugrįžti ant stalo.

Knygoje „Caffeine Blues“ („Kofeino depresija“) mokslininkas S. Cherniske pateikia daug informacijos apie tai, kokį poveikį kava daro žmogaus organizmui ir prilygina kavos daromą žalą tajai, kurią jam daro narkotikai.

Įvairūs šaltiniai teigia, kad tai, jog kava suteikia energijos – mitas! Kofeinas, jei ir suteikia energijos, jis tai daro organizmo sąskaita. Viskas vyksta maždaug taip – po kelių minučių po to, kai išgėrėme kavos, mūsų organizmas pradeda gaminti adrenaliną, kuris padeda sutelkti dėmesį, susikaupti (žodžiu, „įeiname“ į būseną, kuri anais laikais būdavo reikalinga mamutui medžioti), o kai maždaug po valandos kofeino poveikis ima slopti, jaučiamės dar labiau išsekę, nes kavos šalinimui „pasiskolinamos“ statybinės  medžiagos, tokios kaip kalcis, o vėliau organizmas reikalauja skolą atiduoti, t. y. papildyti išeikvotų mineralų kiekį organizme.

Išgėrę kavos jaučiame apgaulingą kofeino sukeltą padidėjusios energijos pojūtį: išsiplečia vyzdžiai, sparčiau ima plakti širdis, pakyla kraujospūdis, padidėja bendras organizmo budrumas, bet juk mamuto medžioti neiname, o dažniausiai liekame sėdėti savo darbo vietoje!

Na ką, dar vienas puodelis kavos? Jeigu laiku nepapildome organizmo dar vienu puodeliu juodosios, kad ir praskiestos baltutėlaičiu pienu bei pagardintos cukrumi, kad būtų skaniau (prisiminkite, koks neskanus buvo pirmasis gyvenime paragautas juodos kavos gurkšnis!), tampame irzlūs, depresyvūs, o kartais tokia abstinencija gali netgi sukelti panikos priepuolius! Kai negavę rytinės dozės pastebime, kad tapome nervingi, jaučiame, kad mums kažko trūksta, galime sau nusistatyti priklausomybę nuo kavos. O priklausomybės nuo kofeino, sakoma, kai kuriais atvejais atsisakyti būna netgi sunkiau nei nuo alkoholio ar nikotino.

Kofeinas yra pasisavinimas per virškinimo traktą, o vėliau patenka į kraują. Tai užtrunka, todėl kofeino poveikis yra stipriausias ne iš karto po vartojimo, bet po pusvalandžio ar valandos. Kofeiną kepenys išfiltruoja ir pašalina iš organizmo per šlapimą. Per 5 valandas iš organizmo yra pašalinama tik pusė suvartoto kofeino, o prabėgus 10 valandų organizme vis dar lieka ketvirtis kofeino. Rekomenduojama kavos nevartoti likus 6 valandoms iki miego. Vis dėlto, jei anksti ryte išgėrėte puodelį kavos, vakare vis tiek gali būti sunkiau užmigti, nes būsite veikiami 1/8 suvartoto kofeino.

Kofeino pasisavinimas, pašalinimas iš organizmo ir poveikis kiekvienam žmogui yra skirtingi, nes priklauso nuo suvartoto jo kiekio, vartojimo būdo ir įpročių, asmens fiziologinių ypatumų, sveikatos būklės ir amžiaus (vyresnių žmonių medžiagų apykaita yra lėtesnė ir dėl to kofeinas ilgiau išlieka kūne).

Be to, kofeino šalinimo iš organizmo procese naudojamas mano jau minėtasis kalcis (dažniausiai imamas iš kaulų), kalis, magnis, cinkas, B grupės vitaminai (išskyrus vitaminą B12) ir kiti organizmui svarbūs mineralai.

Taip pat šio proceso metu prarandamas vanduo (neutralizuoti vienam puodeliui kavos reikia vidutiniškai 3-4 stiklinių vandens), pagreitėja medžiagų apykaita, todėl „kavomanai“ dažniau vaikšto į tualetą. Tiesa, šiais metais graikų  mokslininkai paskelbė atlikto tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad kava visai neskatina dehidratacijos, t. y. „nesausina“ organizmo.

Kitas tyrimas parodė, kad kavą geriančių žmonių kraujagyslės yra mažiau elastingos nei kavos negeriančių žmonių ir šie turi didesnę riziką susirgti ateroskleroze bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Kava (ir stresas) prisideda prie antinksčių išsekimo, ko rezultatas yra įvairios alergijos, nemiga, dažnas nuovargis.

Lietuvoje veikiantis Narkotikųtabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikia informacijos, kad kofeinas, greta alkoholio, tabako, haliucinogenų, opioidų, kokaino, raminamųjų, migdomųjų vaistų bei kitų, priskiriamas prie psichoaktyviųjų medžiagų. Iš tiesų kofeinas yra psichiką aktyvinanti medžiaga, o žmonės linkę trokšti medžiagų, kurios pakeičia pojūčius, būseną.

Dargi kavoje randama šimtai žalingų medžiagų, įskaitant chemikalus, kurie naudojami auginimo ir paruošimo procese. Be to, kavos pupelės yra vienas labiausiai purškiamų augalų.

Įdomus faktas, kad kofeinas yra biologinis nuodas, kurį augalai naudoja kaip natūralų pesticidą. Kofeinas sėkloms ir lapams duoda kartų skonį, kuris atbaido vabzdžius ir gyvūnus. Jei vis dėlto gyvūnas ar vabzdys pradeda ėsti kofeino turintį augalą, kofeinas greitai sutrikdo centrinę nervų sistemą ar net sukelia mirtį. Todėl dauguma vabzdžių ir gyvūnų greitai supranta, kad tai yra nuodas.

45 milijonai amerikiečių (iš 300 milijonų populiacijos) kenčia nuo galvos skausmų. 17 milijonų turi sunkesnę galvos skausmo formą – migreną, kurios sukeltą skausmą malšina nuskausminamais vaistais, o juk daugiau nei 95% analgetikų turi kofeino (kofeinas sutraukia išsiplėtusias smegenų kraujagysles). Jie veikia panašiai kaip narkotikas – gavus dozę kuriam laikui skausmas praeina, bet, aišku, tik labai trumpam. Tokiu būdu žmogus tampa priklausomas ne tik nuo kavos, bet ir nuo vaistų.

Kofeino (kofeino nebuvimo) sukeltas galvos skausmas atsiranda dėl kraujagyslių plėtimosi, o reguliarus kofeino vartojimas galvos kraujagysles susiaurina. Kai kofeinas yra nevartojamas, kraujagyslės sugrįžta į normalų (ar beveik normalų) diametrą ir taip pagerėja kraujotaka ir daugiau kraujo patenka į smegenis. Šis netikėtas kraujo antplūdis ir sukelia galvos skausmus. 

Reikia pripažinti, kad kava išties viliojantis, ypač moteris, gėrimas, nes skatina virškinimo procesus ir, geriama be pieno ir cukraus, neturi nė vienos kalorijos!

Tačiau pagal American Journal of Epidemiology, moterys, kurios per dieną suvartoja 300 mg ir daugiau kofeino (apie 3 puodelius kavos), dvigubai pablogina šansus pastoti. Tokioms moterims gali prireikti metų ar net daugiau kol jos pastos.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad moterims, vartojančioms kontraceptines piliules, prireikia dvigubai daugiau laiko pašalinti kofeiną iš organizmo.

Kofeinas labiau kenkia moterims ir dar labiau kenkia nėščiosios vaisiui. Kofeinas sukelia geležies, kalcio trūkumą, kavą geriančios nėščiosios rizikuoja, kad kūdikis gims mažesnio svorio. Kofeinas, kaip ir alkoholis, per placentą labai lengvai patenka į vaisių ir taip jį nuodija. Todėl kofeino vartojimas gali padidinti persileidimo tikimybę ar priešlaikinį gimdymą, nors kai kurie mokslininkai teigia, kad turimų rezultatai to nerodo, kartu pripažindami, kad reikalingi išsamesni tyrimai.

Tiesa, kalbant apie kavą be kofeino, svarbu žinoti, kad chemikalai, naudojami kofeino iš kavos pašalinimui, kavai naudos tikrai nesuteikia, o atvirkščiai – dekofenizacijos procese pašalinamos naudingos kavoje esančios medžiagos.

Tai kurie visgi teisūs? Tie, kurie sako, kad sveikiausia gerti žolelių arbatą arba paprastų paprasčiausią vandenį (netgi  tą iš parduotuvės, prisotintą kažkokių gerųjų mineralų), ar tie, kurie iš kavos pramonės gauna milijonines pajamas, simbiozės principu veikdami su vienu didžiausių pasaulyje verslų – farmacija, kuri uždirba iš to, kad eliminuoja ligų (sukeltų galbūt netgi tos pačios kavos) pasekmes? Betgi šitiek pastarųjų metų mokslinių tyrimų reabilituoja kavą ir sako, kad nedidelėmis dozėmis ją gerti yra netgi naudinga! Visgi tie patys mokslininkai taip pat teigia, kad sveikatos sumetimais pradėti gerti kavą nepatariama, o ir sveikatą gerina ji tik tiems, kurie neturi sveikatos bėdų.

Amerikos mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuos pateikia Ligų prevencijos ir sveikatingumo biuras, rodo, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) nėra susijęs su padidėjusia rizika susirgti dauguma chroniškų ligų ir pabrėžia, kad kava mažina riziką susirgti tokiomis ligomis kaip, tarkime, II tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ar Parkinsono ligos. Bet tuo pačiu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad per didelis kavos suvartojimas kaip tik gali paskatinti šių ar kitų ligų atsiradimą. Taigi tai, kas mažomis dozėmis yra vaistas, didelėmis gali būti nuodas.

Kofeinas nesuteikia džiaugsmo ir nepagerina protinės veiklos aktyvumo, tik sukuria iliuziją, kad tapome džiaugsmingesni ir turime daugiau energijos. Ir ta iliuzija – trumpalaikė. Jeigu kažkas mums įdiegė tokią iliuziją ir sugebėjome patikėti, kad kava, kuri be cukraus ir pieno iš tikrųjų yra itin bjauraus skonio, yra mūsų organizmui naudingas gėrimas, tai supratę, kas ir kaip, galime į pasąmonę įsidiegti naują „gyvenimo be kavos programą“. Tik patys pamėginę gyventi be rytinių kavos ritualų, iš tiesų suprasime, kad ne praradome kažkokį itin vertingą gėrį, o atradome gausybę gyvenimo be kavos privalumų, kaip antai sveikesnė širdis, skaistesnė oda,  sumažėjęs nervingumas, vidurių pūtimo nebuvimas, vis retesnis noras bėgti į tualetą šlapintis, nustojusios dėl pablogėjusios kraujotakos šalti galūnės, o energijos kiekis, gautas, tarkime, gerai išsimiegojus, tinkamai maitinantis ar sportuojant, trunka kur kas ilgiau! 

Apie naujus straipsnius sužinok pirmas!

Užsisakyk adamonyte.lt naujienlaiškį ir gauk mano knygą „5 būdai koučinti save“! Taip pat – naujienas apie mano parengtus straipsnius bei specialius pasiūlymus.

* Užsisakydamas(-a) sutinki gauti informaciją

Jūs sėkmingai užsisakėte naujienlaiškį!