Jis turtingas. Netgi labai. Ir vis tik jo tikslas nėra praturtėti. Jis turi didesnių planų.
Nesu tikra, ar norėčiau su juo susitikti asmeniškai. Turbūt bijočiau, kad jis bet kurią akimirką gali pratrūkti ir pasakyti ką nors itin nemalonaus. Žinojimas, kad istorijoje tikrai nebūsiu pirmoji, su kuria jis šiurkščiai pasielgė, kažkodėl mažai teguodžia.
Ir visgi, esu viena tų, kurie žavisi jo atkaklumu, intelektualumu, inovatyvumu, visiškai „nurautu“ ir tuo pačiu labai racionaliu mąstymu. Matyt, jo šiurkštumas ir tam tikra prasme socialinių įgūdžių stoka yra kaina, kuri turi būti sumokėta, kad žmonija turėtų viltį vieną dieną apsigyventi Marse.
Kol kas jis rūpinasi, kad žmonės turėtų pakankamai elektromobilių ir stočių, kuriose galėtų tuos automobilius pasikrauti, saulės baterijomis ir raketų gamyba bei jų leidimu į kosmosą.
Prognozuojama, kad vieną dieną „Teslos“, „SpaceX“ bei „SolarCity“ įkūrėjas Elonas Muskas atsidurs istorijos vadovėliuose. Jau dabar jo vardas stoja vienon greton su Steve’u Jobsu ir Billu Gatesu.
Musko „Tesla“ elektromobilis, tituluojamas ratuotu kompiuteriu, taip pat kaip Jobso „Apple“ sumanyti daikčiukai, tokie kaip „Mac“, „iPhone“, „iPod“, „iTunes“, tapo jei ne religija, tai mažų mažiausiai gyvenimo būdu. Kai žmonės perka kurį nors iš minėtų daiktų, jie perka ne daiktą – jie perka mąstymo būdą, sąlyčio su ateitimi pojūtį, abipusį ryšį.
Regis, Elonas Muskas – tinkamiausias kandidatas pakeisti Stev‘ą Jobsą ir technologijų pramonės srityje tapti Silicio slėnio lyderiu.
Ką tik į Marso orbitą išskriejo „Falcon Heavy“ – sunkiausia kada nors į kosmosą paleista raketa. Kol kas kosminio laivo krovinys tebuvo automobilis „Tesla“ su kosmonauto skafandrą dėvinčiu manekenu (ak, kaip „Muskiška“!). Tačiau ateityje būtent šios raketos pagalba milijardierius ketina kolonizuoti Raudonąją planetą.
Elonas visuomet buvo vienas tų, kurie lenkia įprasto mąstymo žmones jei ne šimtmečiais, tai bent dešimtmečiais. Jis mato priklausymo nuo naftos grėsmę ir mąžtančius mūsų planetos resursus, kuria planus žmoniją ilgainiui apgyvendinti Marse. Ir iš to, kiek savo planų jam jau pavyko įgyvendinti, galima spręsti, kad kada bus įgyvendinti net ir beprotiškiausi jo sumanymai – tik laiko klausimas.
Pabaigai dedu uogą ant torto ir pateikiu ištrauką iš neseniai skaitytos Ashlee Vance knygos „Elon Musk“, kuri iš esmės atspindi šio genijaus asmenybę:
„Rimčiausias susitikimas vyko puošnios architektūros, bet apleistame ikirevoliucinių laikų name netoli Maskvos centro. Lydimi šūksnių „Už kosmosą“, „Už Ameriką“ buvo kilnojami degtinės stikleliai, o Muskas vis dar turėjo 20 milijonų, už kuriuos ketino nupirkti, perdirbti ir paleisti į kosmosą tris balistines raketas. Apšilęs nuo degtinės Elonas tiesiai šviesiai paklausė, kiek kainuos raketos. Rusų atsakymas – 8 mln. už vieną. Muskas pasiūlė 8 mln. už dvi. „Kurį laiką jie sėdėjo įbedę į jį akis, pasakojo Cantrellas, – paskui ištarė kažką panašaus į „vaikeli, ne“. Jie įtarė jį neturint tiek pinigų.“ Tuomet Elonas, nusprendęs, kad rusai arba nesirengia su juo turėti rimtų reikalų, arba ketina iš internetinio milijonieriaus išpešti kuo daugiau pinigų, lėkte išlėkė iš susitikimo. <…>
Raketų, kurias jis būtų galėjęs įpirkti, turėjo tik rusai. <…> Liūdna nuotaika nesisklaidė net ir įlipus į lėktuvą, kol išgirdome atbarškant gėrimų vežimėlį. „Važiuoklei atsiplėšus nuo Maskvos žemės visada jauti palengvėjimą, tęsė Cantrellas. Tarsi dar kartą įsitikintum, kad tau nepaprastai pavyko. Taigi mudu su Griffinu prisipildėme taures ir susidaužėme.“ Muskas sėdėjo eilėje priešais ir maigė kompiuterio klavišus. „Svarstėme, ką čia tas suknistas moksliukas veikia?“ Tada Elonas atsisuko ir kyštelėjo mums po nosimis sudarytą lentelę: „Žiūrėkit, vyrai, galim pasigaminti tą raketą patys.““
Žinot, prisipažinsiu, kada nors norėčiau uždirbti tiek, kad galėčiau įsigyti kurį nors „Tesla“ automobilį. Ir, viliuosi, suprantat, tikrai ne tam, kad galėčiau prieš ką nors juo pasipuikuoti.
P. S. Prieš kelias dienas svečiavausi pas savo tėtį. Kalboms pakrypus apie visokius kosmosus ir, žinoma, apie Eloną Muską jis nusprendė parodyti man savo sertifikatus, gautus už kadaise padarytus išradimus (mano tėtis – fizikas, technologijos mokslų daktaras). Žodžiu, apžiūrėjom mes tuos jo dokumentus, tėtis man daugmaž suprantama kalba pristatė, apie ką tie jo išradimai, tik sakė, kad anais laikais žodžio „kosmosas“ negalėjo rašyti, bet iš esmės ten daug visko apie tai. Galų gale man beliko ištarti frazę: „Na va, per anksti į pensiją išėjai, galėtum dabar Elonui Muskui dirbti…“. Kita vertus, jei tėtis dirbtų Muskui, aš jo išvis nematyčiau (ar minėjau, kad žmonės, dirbantys jo bendrovėse „mėgaujasi“ vidutiniškai 90 val. darbo savaite?). Tegul mano tėtis geriau dirba pensininku…